Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. tyrimo dalyvių ketina dalyvauti referendume dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo: 35 proc. tikrai dalyvaus, 25 proc. greičiau dalyvaus. 15 proc. (padidėjo nuo 10 proc.) planuoja greičiausiai nedalyvauti, o 6 proc. teigė, kad tikrai nedalyvaus. 19 proc. (sumažėjo nuo 25 proc.) dar neapsisprendę dėl dalyvavimo.

„Vyriausybės kanceliarija visuomenės informavimo kampaniją apie artėjantį referendumą pradėjo dar 2023 m. spalį, o šiuo metu yra įpusėjusi aktyvioji jos antroji dalis, kurioje pasitelkiame įvairų komunikacijos kanalų spektrą. Artėjant referendumui smarkiai išaugo referendumo žinomumas ir susidomėjimas juo, visuomenė aktyviai diskutuoja šiuo klausimu tiek socialinėje erdvėje, tiek ir viešajame diskurse“, – pažymi Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas.

Būsimo referendumo biuletenyje pateikiama siūlomo keisti Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė: „Lietuvos pilietybė yra įgyjama gimimu arba kitais konstitucinio įstatymo numatytais pagrindais. Taip pat ji gali būti prarandama.“ Asmenys, kurie balsavimo biuletenyje pažymės „Taip“, pritars, kad Lietuvos piliečiai, kurie gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir priėmė kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Asmenys, kurie biuletenyje pažymės „Ne“, išreikš nepritarimą minėtam teiginiui, t. y. pritars tam, kad gimimu įgyta Lietuvos pilietybė būtų prarandama asmeniui įgijus kitos valstybės pilietybę.

Tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma (90 proc.) apklaustųjų (padidėjo nuo 76 proc.) šį bei tą žino apie 2024 m. gegužės 12 d. planuojamą referendumą dėl pilietybės išsaugojimo: 20 proc. informacijos apie referendumą turi pakankamai, 31 proc. (padidėjo nuo 25 proc.) informacijos turi, bet teigia, kad jos galėtų būti daugiau, 39 proc. (padidėjo nuo 34 proc.) yra kažką girdėję apie referendumą. 10 proc. (sumažėjo nuo 24 proc.) šalies gyventojų pirmą kartą girdi, kad toks referendumas yra planuojamas.

„Referendumo žinomumas nuosekliai didėja, informacija šalies gyventojus pasiekia labai įvairiais žiniasklaidos kanalais, tačiau nuostatos dėl dalyvavimo referendume, nepaisant augančio žinomumo ir informuotumo, išlieka stabilios – ketinimą dalyvauti pareiškė 60 proc. šalies gyventojų. Tikėtina, kad dalies iš jų, išreiškusių nuostatą „greičiau dalyvausiu“, galutinis sprendimas priklausys nuo subjektyvių veiksnių: individualių planų, oro, raginimų dalyvauti arba argumento nedalyvauti artimoje aplinkoje“, – komentuodamas naujausius tyrimo rezultatus nurodo sociologas Ignas Zokas.

Vyriausybės kanceliarijai Seimo nutarimu yra pavesta įgyvendinti informavimo apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo kampaniją Lietuvoje, t. y. komunikuoti apie teikiamo referendumui klausimo svarbą valstybės ir tautos gyvenimui.

Siekiant informuoti visuomenę naudojamos plataus spektro ir didžiausią visuomenės pasiekiamumą užtikrinančios tradicinės ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonės: nacionalinio masto ir regioniniai bei vietiniai TV kanalai, laikraščiai, radijo stotys, naujienų portalai, socialiniai tinklai (Facebook, YouTube, Instagram), lauko reklama, kino teatrai ir viešasis transportas 10-yje Lietuvos miestų ir kt.

Pasitelkti ir gerai žinomi visuomenės veikėjai: menininkai broliai Gataveckai ir Jolita Vaitkutė, Prezidentas Valdas Adamkus, krepšinio klubo „Žalgiris“ vadovas Paulius Jankūnas, vaizdo įrašų kūrėjas Paulius Mikolaitis (Paul de Miko) ir kt.

Vyriausybės kanceliarija, įgyvendindama visuomenės informavimo kampaniją, bendradarbiauja su Lietuvos savivaldybių asociacija bei savivaldybėmis, valstybės įstaigomis, seniūnijomis, ministerijomis, nevyriausybinėmis ir verslo organizacijomis, pasaulio lietuvių bendruomenėmis ir kitais partneriais, kad šie dalytųsi Vyriausybės kanceliarijos parengtomis informavimo priemonėmis.

Siekiant užtikrinti nuoseklų ir efektyvų visuomenės informavimą, atsakymams į dažniausiai užduodamus klausimus sukurta speciali svetainė www.referendumas2024.lt.